4 paprasti klausimai, kurie tau padės pradėti taikyti tai, ką jau žinai, bet nedarai

Photo by Lacie Slezak
Large

Investuojame daugybę laiko ir pinigų tam, kad išmoktume naujų dalykų. Norim sužinoti vis daugiau ir daugiau. Siekiam būti protingais. Normalu, žinios yra viena didžiausių vertybių mūsų visuomenėje, o žinių siekis – įgimta žmogaus duotybė. Labai gražiai žymus rašytojas L. Tolstojus yra pasakęs: "Poreikis mokytis įgimtas visiems žmonėms; žmonės trokšta ir ieško žinių, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti."

Taigi, sutiksim, mokymasis yra gerai, tačiau leisk paklausti, kiek tai, ką išmokai ir žinai, kad tau yra naudinga, pritaikai savo gyvenime jau dabar?

Taigi kodėl taip yra?

Kodėl nedarom viso to, ką jau žinom, kad mums yra naudinga? Ir kam tada iš viso mums tų žinių reikia, jei jų nepritaikom?

"Jeigu žmogaus žinios netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo mąstymas." – anglų psichologas H. Spenseris.

(Šiuo atveju, kalba eina apie žinias, kurios yra patikrintos ir tikrai gali būti pritaikytos, laiko ir aplinkybių atžvilgiu. Kalba neina apie pasirinkimą tarp gerų dalykų, kuriuos pritaikyti, o kuriuos ne, taip pat kalba neina ir apie dalykus, veikiamus realių laiko ir aplinkybių apribojimų.)

Pavyzdžiui, tu puikiai žinai, kad tau patinka bėgiojimas. Bėgiodamas tu jautiesi puikiai. Tavo kūnas tvirtėja. Tu labiau pasitiki savimi. Tu pasikrauni energija. Taip, bėgiojimas yra nuostabu, tu sakai. O kada paskutinį kartą buvai išbėgęs pabėgioti? Ir kodėl to nedarai kasdien, jei tave tai sustiprina? (Jei vis tik šis pavyzdys tau netinka, įdėk bet ką, kas žinai, kad būtų naudinga, bet nedarai. Reguliarus miegas, sveika mityba, meditacija ir t.t.)

Kaip dažnai sakai šią frazę “Taip žinau, bet…”? Tiesiog kurį laiką pabandyk atkreipti dėmesį į tai.

Mano istorija

Vieną rytą per meditaciją ties šiuo klausimu be galo supykau ant savęs (taip, įmanoma supykti ir per meditaciją). Įsižiebusi pykčio emocija nutraukė mano paskutines “pastangas medituoti”, jo paskatinta sėdau ir užsirašiau dalykus, kurie jau žinau, kad yra man naudingi, tačiau aš jų vis tiek nedarau. Labai jau nekaltai skamba “sėdau ir užsirašiau”. Greičiau pyliau dalykus vieną po kito, net prakaitas išmušė. Ties tuo neapsistojau. Nes pykčio emocija įsakmiu tonu sakė – “Galvoji išsisuksi? Eini toliau!”.

Taigi ir ėjau toliau. Prie kiekvieno iš šių punktų užsirašiau, kodėl tai yra/būtų man naudinga. Tai man padėjo išgryninti 8 dalykus, kurių nedarymas mane labiausiai skaudina šiuo metu. Pykčio emocija tapo šiek tiek supratingesnė ir paklausė manęs – “O kodėl to nedarai ir ką galėtum pakeisti dėl to?”. Pyktis buvo reiklus, todėl neturėjau kitos išeities, kaip tik atsakyti nuoširdžiai.

Atsakius į pirmą dalį klausimo, pyktis visai atslūgo ir įsijungė sąmoningumas. Ir tada pamačiau – juk didžioji dalis atsakymų yra kvailos ir visai man nenaudingos nuostatos, kurios stabdo mane nuo to, ką jau žinau ir kas yra teisinga ir naudinga man! Taip tos pačios draugės nuostatos, kurios gali būti naudingos, kai pasirinktos sąmoningai, arba gali būti griaunančios, kai įsijungia automatiškai paskatintos baimių, tinginių ir kitokių vidinių veikėjų ( kaip ir dauguma nuostatų šiuo mano konkrečiu atveju). Tą sąmoningumo akimirką negalėjau patikėti, kad visą tą laiką, kai prasisukdavo apmaudi mintis, kad nedarau to, ką žinau, kad man naudinga daryti šiuo metu, aš tiesiog neįsigilindavau į priežastis. Patikėdavau paviršutiniškom nuostatom, kurios ir virto atsakymais, tuo metu įtikusiais patikliam (o gal tiksliau būtų pasakyti tingiam?) protui.

Taigi, jau visai be pykčio pastūmėjimo, perėjau į antrą, paskutinio klausimo dalį – “Ką galiu dėl to padaryti?”.

Sąmoningumą labai mėgsta kūrybiškumas, todėl jis prisistatė į pagalbą ir pasiūlė puikias idėjas, kaip griaunančias nuostatas galiu paversti kuriančiom ir tiesiog pradėti daryti tai, kas žinau, kad man yra naudinga daryti šiuo metu.

Atrodytų, kas gali pasikeisti vien tik užsirašius?

Remdamasi savo patirtimi pasidalinsiu, kas vis tik gali pasikeisti. Ir net labai stipriai.

Visų pirma, vien tik užsirašydamas visa tai, tu įsisąmonini, kas tave neramina ir atlaisvini savo energijos resursus. Kažkada viena pažįstama labai taikliai apibūdino pasidalindama, kad tas pojūtis yra tarsi vėjas pūstų galvoj ir tai velniškai geras jausmas.

Antras dalykas, įsisąmoninus tai, tu arba turi priimti tai, kad to nedarai ir nedarysi su visom įmanomom pasekmėm, arba tu tiesiog atrandi būdus kaip imti ir taikyti tai, kas jau seniai žinai kad yra tau naudinga ir veiksminga. Nes sąmoningumo atveju kitaip tiesiog negali būti – tu arba keitiesi, arba priimi tai, kad nenori keistis. Arba kartais pasitaiko ir taip – “trūkt už vadžių ir vėl nuo pradžių” , na bet tokiu atveju, kai viskas buvo suvokta, o tu nepriimi arba nesikeiti, viskas grįžta, tik su dar didesnėm pasekmėm. O mes taip juk nenorim, tiesa? Jei augti tai augti. Be to, kad būtų efektas, tu turi būti 100% atviras ir nuoširdus sau atsakydamas į šiuos klausimus. Tu turi parašyti viską viską, kas tik šauna į galvą, net jei yra nepatogu matyti kai kuriuos atsakymus. Po kiekvieno atsakymo klausti “Kas dar? Kas dar? Kas dar?”. Tik tada, kai viską pilnai išrašai, ateina įkvėpimas su dovana – energija veikti. Ir tik tavo valioje – ar ta energija pasinaudosi, ar ne.

Taigi galiausiai viskas priklauso tik nuo tavęs, o tai yra tiesiog vienas iš veiksmingų būdų, kaip prisikviesti tą veiksmo energiją keistis.

Šalia to, kad pradėjau daryti tai, ką jau seniai žinojau, kad reikia, įkvėpimas mane apdovanojo net dar keliomis nuostabiomis idėjomis, kurias iškart pradėjau įgyvendinti. Apie tai, kas pasikeitė taikant šiuos dalykus, ir apie tas naujai kilusias idėjas papasakosiu kiek vėliau. Tad klausimas – "Kas būtų, jei tai, ką žinau, pritaikyčiau jau dabar?" – lieka iš dalies neatsakytas. Tik galiu atskleisti, kad praėjus dešimčiai dienų aš vis dar taikau tai, ką suvokiau ir tai dovanoja man daugybę energijos, daug daugiau džiugių emocijų, naujų idėjų ir įkvėpimo pliūpsnių, daugiau pasitikėjimo savimi.

Aišku, kai pagalvoji, tai viso labo tik 8 dalykai, kurių nedarymo priežastys supratus, pradėjau juos taikyti. Kiek dar tokių dalykų, kurie yra man naudingi, žinau, bet vistiek netaikau yra?

Nuostatų, kurios stabdo nuo darymo to, kas žinai, kad tau naudinga prisikaupia kasdien. Norint palaikyti “švarą galvoje” , reikia reguliariai užduoti sau šiuos (arba kitus) klausimus ir į juos nuoširdžiai atsakyti. Juk naujų, naudingų žinių mes prikaupiam kasdieną, tiesa? Ir didžioji dalis žinių nepritaikytos ir neišbandytos lieka tik žinios, o ne patirtis. Jos kaip nuostabi, neperskaityta knyga ant lentynos. Arba dovanų gautas kuponas “Skrydis su parasparniu” (beje tokį irgi turiu pasidėjusi lentynoje, galiu patikinti – patyrimo tikrai nesuteikia, o su manimi apie skrydį parasparniu tikrai nebūtų įdomu padiskutuoti).

Taigi būkime dėkingi už tos akimirkos suvokimus ir pamokas, bet ir nepamirškim, kad norint nuolatinių pokyčių gyvenime, reikia stengtis nuolat. Švarinti, šluoti savo sąmonės namus, išmesti tas šiukšlinas griaunančias nuostatas lauk ir pasilinkti tik tas, kurios mums yra tikrai naudingos.

Žinoma, būna ir taip, kad peržiūrėjus tas nuostatas (kodėl nedarai to, kas jau žinai, kad yra tau naudinga) pamatome, kad jos yra pagrįstos logiškais argumentais (pavyzdžiui nebėgioji, nes prieš metu turėjai kojos traumą ir vis dar yra rizika, kad ji atsinaujins; valgai saldumynus, nes reikia energijos greitai, turi dabar pabaigti kažkokį svarbų darbą). Tokiu atveju, padarius tokią akistatą, susitaikai su tuo, kad negali šiuo metu to daryti, nuslūgsta nerimas ir tai irgi atlaisvina energijos kiekį tavyje.

Nuostatų identifikavimo ir įpročių keitimo receptas:

Reikės:
1. Užduoti sau klausimą: “Ką žinau, kad man yra naudinga, bet to nedarau?”
2. Kodėl tai man naudinga? (Galima pridėti, ką prarandu, kai netaikau to?)
3. Kodėl vis dar to netaikau ar nedarau? Kiek visos tos priežastys man naudingos/nenaudingos?
4. Ką galiu dėl to padaryti?
5. Visa tai, ką supratai, sudėti į konkrečius veiksmus, kuriuos gali pradėti daryti jau dabar.

Trukmė:
Nuo 30 iki 60 min.

Būtini ingredientai:
- Nuoširdumas
- Atvirumas
- Tikslumas
- Detalumas
- Išbaigtumas

Galimos recepto modifikacijos – pirmą klausimą pakeisti į klausimą: "Kas žinau, kad yra nenaudinga man, bet vistiek darau?". Atitinkamai šiek tiek pasikeičia ir kiti klausimai.

Linkiu skaniai "suvalgyti" ir mėgautis visu, šio pratimo pagalba ateinančiu lengvumu, o gal net įkvėpimu, jei pasiseks. Ir nepamiršk tuo pasidalinti su draugais, jei tau tai naudinga pačiam (gėris dauginasi dalinantis).

"Žinių reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime." – anglų filosofas Fransisas Beikonas

Prenumerata

Tik Vidinio Resurso VIP nariai gauna šviežiausią informaciją tiesiai į savo pašto dėžutę ir kitus vertingus įrankius augimui. + Užsiregistravus iš karto gausi DOVANĄ – įpročių lavinimui subalansuotą savistabos įrankį. Prisijunk!

Pasidalink savo mintimis komentaruose

Būtina laikytis etikos taisyklių, nedėti reklaminių nuorodų ir gerbti visus skaitytojus. Ačiū.

Daugiau straipsnių