Populiariausi būdai švaistyti savo dieną

Photo by Unsplash
Large

Kaip dažnai pagauni save galvojant nenaudingas mintis, nerimaujant ar kitose neproduktyvaus mąstymo formose? Kaip dažnai tokiomis mintimis be tikslo pertrauki save nuo to kas tau iš tiesų svarbu? Ir kaip dažnai įpusėjus dienai, supranti, kad nieko apčiuopiamo taip ir nepadarei?

Uch, tai tikrai nėra labai malonūs ir patogūs klausimai, į kuriuos būtų smagu atsakinėti. Bet tam, kad galėtume augti, turime pastebėti ne tik tai, kas mus įkvepia ir pakylėja, bet ir tai, kas stabdo mūsų augimą, kad galėtume iš to pasimokyti ir tai keisti.

Kai pradėjau dirbti sau, susidūriau su dauguma šių būdų švaistyti savo laiką. Nes labai patogu nepastebėti savo neigiamų įpročių, kai niekas nebaksnoja pirštu iš nugaros – ką ir kaip turėčiau daryti kitaip. Tačiau, kadangi tikrai nuoširdžiai norėjau judėti į priekį, norėjau mėgautis procesu ir džiaugtis norimais rezultatais, turėjau atkreipti dėmesį į neigiamus savo įpročius ir išmokti juos keisti. Man vis dar pasitaiko tokių dienų, kai pagaunu save susiduriant su šiais įpročiais. Tačiau graužimąsis dėl to tikrai niekur nenuveda. Kiekvieną vakarą aš tiesiog peržiūriu savo dieną ir paklausiu savęs – kur strigau, kam iššvaisčiau daugiausiai savo laiko ir kitą dieną darau kitaip.

Jeigu tai būtų tik mano naudojami laiko švaistymo būdai, žinoma, nepavadinčiau šito sąrašo “populiariausiais būdais”. Jau ketvirtus metus dirbdama su koučingo klientais, kalbėdama su draugais ir artimaisiais, susiduriu su tais pačiais, dažniausiai pasikartojančiais neigiamais įpročiais:

1. Švaistome savo dieną būdami užsiėmę (bet ne produktyvūs).

Būti produktyviu ir būti užsiėmusiu – tai labai skirtingi dalykai.


"Judėjimas be progreso – tai tiesiog buvimas užsiėmusiu, o judėjimas su progresu yra produktyvumas." – Marc Chernoff


Bet kažkodėl labai dažnai jie yra sumaišomi. Geriausia iliustracija yra supimasis ant medinio arkliuko – tarsi judame supdamiesi ant jo, bet ar nujudame kažkur? Taip ir su buvimu užsiėmusiu. Jei tas užimtumas niekur mūsų neveda, dažniausiai jis neturi jokios prasmės.

Produktyvumui ir koncentracijai į esmines užduotis, labai rekomenduoju Pomodoro techniką. Ji padeda fokusuotis į atliekamą užduotį ištisas 25 minutes. Tai sumažina stresą darbo metu ir laviną koncentracijos įgūdžius, taip pat didina efektyvumą ir padeda padaryti daugiau.

2. Švaistome savo dieną stengdamiesi išvengti pokyčių ir augimo.

Taip – pokyčiai gali būti skausmingi, augimas gali būti nemalonus. Nes keistis, reiškia paleisti tai, kas sena. Tikrai, dažniausiai nėra lengva paleisti tai, kas yra taip seniai integravęsi į mus. Tačiau kaip Tomas Edisonas yra pasakęs:


"Nepasitenkinimas ir nepatogumas yra svarbiausia būtinybė progresui."


Galiausiai, nieko nėra skausmingesnio, nei būti užstrigusiam kažkur praeityje. Jei sunku pačiam inicijuoti pokyčius, ieškok kas gali tau padėti, ieškok palaikymo. Aplink yra tiek daug žmonių, kurie pasiruošę tau padėti. Aš taip pat!

3. Mes švaistome savo dieną, bijodami suklysti.

Baimė suklysti dažniausiai pasireiškia tuo, kad mes pasirenkame daryti tai, ką žinome kaip daryti, negu tai, ką reikia daryti šiuo metu. Taip pat ji pasireiškia atidėliojimu. Pasakojame sau istorijas, kodėl turėtume daryti tai vėliau. Patikėk, klaidos padarymas turi daug mažesnių pasekmių, nei pasisekimas netinkamuose dalykuose. Arba, turbūt, dar didesnė pasekmė – net nepradėti bandyti vien dėl baimės suklysti.


"Vengti situacijų, kuriose tu gali padaryti klaidų – gali būti didžiausia klaida tavo gyvenime." – Peter McWilliams


4. Švaistome savo dieną neapsispręsdami.

Dažniausiai žmonės linkę atidėlioti savo apsisprendimą tam laikui, kai bus aišku. Bet tiesa ta, kad gyvenime pasitaiko vos keli tokie atvejai, kai esame visiškai tikri ką pasirinkti. Realybė yra tokia, kad dažniausiai reikia priimti sprendimus, turint labai mažai informacijos. Tokiais atvejais, mūsų tikslas neturėtų būti sumažinti neapibrėžtumą.


"Mūsų tikslas – išvystyti gebėjimą jausti aiškumą savyje, esant neapibrėžtumui." – Andy Stanley


Tai reiškia, kad turime išmokti naudotis savo intuicija. Tikiu, kad kiekvienas žmogus intuityviai žino, ką jis nori gyvenime nuveikti ir dažnai tai būna net neviena forma, kurią galima pasirinkti tam realizuotis. Tačiau įtikėdami į savo baimes ir įsitikinimus dažnai yra galvojama, kad taip nėra. Taip, tuose pasirinkimuose gali būti daug rizikos, nepatogumų, iššūkių. Bet be viso to neįmanomas augimas. Tu jau žinai ko tu nori, tik leisk sau tai išsgirsti. Ir netgi jei šiuo metu renkiesi neiti tuo keliu kuris kviečia – priimk tokį savo pasirinkimą. Tik šiukštu, nemeluok sau, kad tu nenori ten eiti.


Jei klausai vos girdimo, bet pastovaus savo sielos balso, kuris niekuomet neklysta, niekada nežinai, į kokius kraštutinumus, o gal net beprotybę jis gali tave nuvesti, tačiau kaip tik šis kelias ir yra tikrasis kelias, kuriuo turi eiti, sukaupęs ryžtą ir pasitikėjimą.” – H.D.Toreau, knygojeVoldenas


Nuspręsk. Prisiimk atsakomybę už savo veiksmus. Daryk. Tai tikrai daug mažiau sunku, nei būti neapsisprendusiu.

5. Švaistome savo dieną, kaltindami kitus dėl savo bėdų.

Kaltinti kitus dėl savo problemų – reiškia neprisiimti atsakomybės už savo veiksmus. O tai reiškia ne ką kitą, kaip perduoti galią kitiems valdyti savo gyvenimą. Ar nori, kad kiti spręstų už tave kaip tau jaustis ir kaip gyventi? Nemanau. Kaip vienas ryškiausių praėjusio šimtmečio psichologų, išgyvenusių 3 metų tremtį koncentracijos stovyklose, Viktoras Franklis yra pasakęs:


Tarp impulso ir reakcijos yra erdvė. Toje erdvėje slypi tavo galia pasirinkti savo reakciją. Toje reakcijoje slypi tavo laisvė ir tavo augimas.


Kiekvieną akimirką esame laisvi rinktis ir prisiimti atsakomybę už tai, kaip reaguoti. Kai prisiimam atsakomybę už tai, kaip jaučiamės patys, nekaltiname kitų ir turime daug geresnius santykius su savo artimaisiais, o svarbiausia – galime greičiau kažką pakeisti patys, toje situacijoje, kurioje jaučiamės negerai.

6. Švaistome savo dieną, abejodami savimi.

Tu turi tvirtą priežastį pasitikėti savimi ir judėti į priekį. Tam nereikia būti sukaupus sėkmingai priimtų sprendimų pavyzdžių persvaros. Tai, kad tu esi ten kur esi, ir kad sugebėjai pereiti savo netinkamus sprendimus, tu sugebėjai priimti savo klaidas ir judėti į priekį, tu turi įrodymą, kad praeisi ir tai, ką dabar esi sugalvojęs. Negaišk laiko abejojant savimi. Niekas negimsta mokėdamas, niekas negimsta sėkmingas. Tik darant ir einant į priekį, išmokstama to, ko reikia išmokti.

7. Švaistome savo dieną, galvodami negatyvias mintis.

Tikrai nesu absoliutaus pozityvumo šalininkė, tačiau esu įsitikinusi, kad galvojimas apie tai, kas tau nepasisekė, ar dar blogiau, kas gali nepasisekti – niekur neveda, jei po jos neseka ją sprendžiantis veiksmas. Tad, jeigu tavyje sukasi mintys apie tavo asmeninę nesėkmę ar baimę dėl galimos nesėkmės, geriau imkis veiksmų ir kažką padaryk, kad tai pakeistum. Jeigu tos negatyvios mintys liečia ne tavo paties išgyvenimus, bet nelaimes aplinkoje, užduok sau klausimą – kaip gali tai ką išgirdai pakeisti? Jaudinantis dėl to? Tikrai ne. Užuot nerimavęs dėl nusikalstamumo, apatijos ar kitų negandų, kurių pasaulyje nenorėtum matyti, verčiau įsidėmėk motyvuojančius M. Gandi žodžius:


Tu pats privalai būti tas pokytis, kurį trošti išvysti”.


Pradėk nuo savęs.

8. Švaistome savo dieną norėdami išlaikyti, tai ką jau turime.

Viena vertus, kai neturime, nerimaujame, kad neturime, bet kai turime, pradedame nerimauti, kad galime netekti to ką turime. Tiesa ta, kad bet kada gali prarasti tai, ką turi. To negali kontroliuoti, negali kažkaip nuspėti. Bet jaudinantis dėl to, tu tikrai nesusikursi prasmingesnio gyvenimo. Vienintelis kelias yra būti dėkingam už tai, ką turi dabar, ir už tai, ką gali patirti šiuo metu.

9. Švaistome savo dieną kovodami ir nepriimdami aplinkybių, kurias mes turime.

Kartais įsikimbame minties, kad jei tik aplinkybės pasikeistų, pasikeistų ir mūsų galimybės. Stengiamės pakeisti ar paneigti esamas aplinkybes, bet taip tik labiau įklimpstam ten kur esam. Svarbu matyti ir priimti tas aplinkybes, kuriose esi, nes tik tada gali kažką keisti.

10. Švaistome savo dieną atidėdami savo laimę, kai laimingi galime būti jau dabar.

Ar leidžiam sau gyventi taip kaip norim jau dabar? Ar laukiam kol - uždirbsim milijoną, padarysim karjerą, užauginsim vaikus, pastatysim namą, išeisim į pensiją ir t.t.? Ar tikrai reikia sąlygų laimei? O gal galime gyventi taip kaip širdis nori jau dabar? Taip dažnai mes sąlygojam savo laimę, kai būti laimingais galime tiesiog dabar. Apačioje graži istorija, iliustruojanti tai:

Amerikietis verslininkas, prisakytas gydytojo, nuvyko atostogų į mažą kaimelį Meksikos pakrantėje. Negalėdamas užmigti po skubaus skambučio iš kontoros, pirmąjį rytą jis nuėjo į krantinę pravėdinti galvos. Prisišvartavo valtelė su vienu žveju, o joje gulėjo keli stambūs geltonuodegiai tunai. Amerikietis pagyrė meksikietį, kokios puikios jo žuvys.
- Kiek užtruko, kol jas pagavote? - paklausė amerikietis.
- Neilgai, - netikėtai švaria anglų kalba atsakė meksikietis.
- Kodėl nežvejojate ilgiau, juk būtumėte pagavęs daugiau? - paklausė amerikietis.
- Tiek pakaks mano šeimai išlaikyti, kelias netgi draugams atiduosiu, - atsakė meksikietis, kraudamas žuvis į krepšį.
- Bet... o ką jūs veikiate visą likusį laiką? Meksikietis pažvelgė į jį ir nusišypsojo.
- Ilgai miegu, truputį pažvejoju, pažaidžiu su vaikais, prigulu pogulio su žmona Džiulija, o vakarais vaikštau po kaimelį, gurkšnoju vyną ir groju gitara su amigos. Mano gyvenimas turtingas ir įdomus, senjor.

Amerikietis nusijuokė ir išsitiesė.
- Sere, aš turiu Harvardo verslo magistro laipsnį ir galiu jums padėti. Daugiau laiko skirtikte žvejybai, o iš to ką uždirbsite, įsigysite didesnę valtį. Netrukus įsigysite kelias valtis ir sužvejosite dar daugiau. Galiausiai turėsite žvejybos laivų flotilę.

Jis tęsė:
- Užuot pardavęs laimikį tarpininkui, pardavinėtumėte tiesiai klientams, galiausiai atsidarytumėte žuvies apdirbimo fabriką. Kontroliuotumėte produktą, gamybą ir platinimą. Aišku tektų išvykti iš šio mažo žvejų kaimelio, kraustytis į Mechiką, paskui - Los Andželą, o galiausiai - Niujorką, kur augantį verslą tvarkytumėte užsiimdami padoria vadyba.

Meksikietis žvejys paklausė:
- Bet senjor, kiek visa tai užtruktų?

Amerikietis jam atsakė:
- 15-20 metų. Daugiausia 25.
- O kas tada, senjor?

Amerikietis nusijuokė ir tarė:
- O tai visų gražiausia. Atėjus laikui, paskelbsite pirminį viešą siūlymą ir parduosite įmonės akcijas biržoje, tada tapsite labai turtingas. Uždirbsite milijonus.
- Milijonus, senjor? O kas tada?
- Tada išeisite į pensiją, išsikraustysite į mažą žvejų kaimelį prie jūros, kur galėsite ilgai miegoti, truputį pažvejoti, pažaisti su vaikais, prigulti pogulio su žmona, o vakarais vaikštinėti po kaimelį, gurkšnoti vyną ir groti gitara su amigos...

Prenumerata

Tik Vidinio Resurso VIP nariai gauna šviežiausią informaciją tiesiai į savo pašto dėžutę ir kitus vertingus įrankius augimui. + Užsiregistravus iš karto gausi DOVANĄ – įpročių lavinimui subalansuotą savistabos įrankį. Prisijunk!

Pasidalink savo mintimis komentaruose

Būtina laikytis etikos taisyklių, nedėti reklaminių nuorodų ir gerbti visus skaitytojus. Ačiū.

Daugiau straipsnių